užuvėja

užùvėja sf. (1) DŽ, NdŽ, DrskŽ, Lš, Vv, Užg, LKKXI161(Zt), užū́vėja (1); Kš, ažùvėja (r.) (1) OG207, Vžns, Sdk, Avl, Lkm, žùvėja (dz.) (1) žr. užuovėja: 1. Ir pažiūrėkis, kap prigijo, kokias miškas ir užùvėja! Drsk. Čia už budinkų užū́vėja, vėjas nepučia Kpč. Ažùvėja da buvo, dabar taigi ir šalta Svn. Ažùvėjoj nieko, saulė šildžia Aln. Ažùvėjoj nebesušals ir vaikai Užp. Ažùvėja jau bus – pusė sienos pastatė Lel. Einam až triobos ažùvėjon Sl. An vėjo nereikia stovėt, reikia aneit stotin, vis užùvėja Žl. Prie triobų, tai ir užùvėja [sodui] Alz. Čia už šito pirkučio užùvėja būt jai, slyvukei Dg. Žùvėjoj gerai ir ugnį sukurt, nepučia Pls. Kiekvienam arkliui skyrium užtverta. Nuo visų šonų ažuvėja Vaižg. O buvo jis (dzūkas) ten užuvėją radęs prie pušies – žiemą ir vasarą žalios, – tos pušies užuvėjoje jis didesnę dalį savo gyvenimo gyvenęs K.Bor. Oi nėra nėra žaliai pušelei tankių eglelių užuvėjėlės LTR(Auk). | prk.: Tačiau kas žino, koks mane būtų ištikęs likimas, jei būčiau leidęsis į audringą tų metų gyvenimą, o ne į seminarijos sienų užuvėją? V.Myk-Put. ^ Kad ir maža kepurė, ale vis užuvėja LTR(Lp). Tikra motutė kai užuvėjėlė, o netikroji – kai vėtrytėlė (d.) Brž. Par mus tai teip: arklį ažùvėjon, svečią ažustalėn Trgn. 2. Jz Geri kaimynai – tai užùvėja Vrn. Až gero vyro tai ir užùvėja, ir paunksnė Kp. Prie pamotės jokios užùvėjos neregėjau Lp. Pas vaikus vis užùvėja, malkos yra, duonos atneša Pun. Aš tavo brolulis ir seserėlė, aš tavo visa užuvėjėlė (d.) Kls. Neturiu tėvelio, nei motinėlės, tai aš neturiu nei užūvėjė̃lės (d.) Vlk.